Parents treat their roles with maturity and seriousness
Be mindful of who you allow around your teen. This includes family members.
Although this list is not exhaustive, it is valuable for teen sexual assault prevention. If you or your teen wants to speak with a trained professional, contact the National Sexual Assault Hotline. You can also use the chat option through their website.
Close familial ties promote improved health and well-being, as well as a decreased incidence of depression and illness throughout a person’s life. However, getting along isn’t always easy in many households. The interplay of various members lies at the heart of these complex processes. This article will examine the qualities of a functional family.
Key takeaways:
- In a functional family, the parents work to create an environment where members feel safe and valued.
- Clear boundaries are essential to creating a healthy family dynamic.
- In a dysfunctional household, there is often a lack of cohesion, compassion, and boundaries, and family members are frequently critical of one another.
- Enmeshment adds to family’s dysfunction and may result in a loss of autonomy and independence, which can be destructive.
Functional family – what it is?
In a functional family, the parents try to create an environment where everyone feels safe and valued. A functioning family needs parents to establish and enforce rules but not be severely rigid with one member’s behavior. Transgressions and inappropriate behaviors are carefully managed in a healthy family, and boundaries are explicit and consistent, all of which help minimize conflict. While this might sound easy, it can be difficult to accomplish.
Appropriate family boundaries
To establish boundaries, you must first understand your limits. This starts with having a strong sense of who you are and knowing your values — both are important when interacting with young children who are still learning about themselves and their needs. In addition, setting boundaries can bring out strong emotions, as the boundaries will be tested and pushed to the limit from time to time. This is why managing feelings of frustration and anger is essential.
Boundaries can be:
- Emotional. You’re hurting my feelings;
- Physical. Don’t slap your sister;
- Behavioral. Don’t walk in without knocking.
Every family member must respect each other’s right to:
- Privacy. Don’t dare look at my diary;
- Property. Don’t borrow my jeans;
- Opinions. In my opinion, the death penalty should be abolished;
- Values. We should show compassion to the homeless.
Dysfunctional family – how does it look?
Although most families strive for love http://www.alkotox-official.top/ and understanding, dysfunction is widespread, pernicious, and manifests in various ways. Family disputes, bitterness, and isolation can have long-term consequences. For example, when one member of a family struggles with an issue such as addiction, everyone is affected. In a dysfunctional household, there is often a lack of cohesion, compassion, and boundaries, and family members are frequently critical of one another.
Causes of a dysfunctional family
There are many different reasons why people fight. The problem could begin with something as simple as a constantly nasty parent. Another reason is bad communication. An unstable house is not a safe place for the people who live there. Untreated problems like domestic violence, drug use, neglect, or mental illnesses are common in dysfunctional homes.
Contribution of enmeshment
Enmeshment is a psychological term that describes a blurring of boundaries between family members. Enmeshment frequently adds to family dysfunction and may result in a loss of autonomy and independence, which can be destructive. Enmeshment can be damaging because it prevents children from establishing a sense of self, participating in peer interactions, learning to manage emotions, and individuating. Children from enmeshed homes may also have lower frustration tolerance and struggle to express themselves later in life.
Here are some examples of enmeshment:
- A mother who calls her daughter’s ex-boyfriend demanding to know why they ended the relationship;
- A person who is unable to make simple decisions without contacting their parents;
- A parent treating a child as their “best friend”;
- A parent disclosing secrets to a child;
- A parent who is emotionally dependent on their child when going through hard times;
- A parent telling one of their children that they are the favorite.
Qualities defining a functional family
Functional families encourage and provide:
- Respect. Respect is the essential glue that holds a family together. Everyone in the family must at least try to be considerate of each other. Kindness is the foundation that will hold the family together for the long term;
- A secure emotional environment. Everyone in the family must have a voice. They are free to express their ideas, beliefs, desires, dreams, and emotions without fear of being criticized, humiliated, ridiculed, or discarded;
- There are distinct boundaries within the family. Parents treat their roles with maturity and seriousness. Parents are responsible for leading, training, and educating their children;
- Children are shielded from conflict between their parents. The parents never make insulting or derogatory comments about one another, particularly in front of the children;
- There is free communication among all members of the family. Communication is not mediated by a single individual. Children are encouraged and allowed to respectfully speak for themselves;
- Conflict is permitted. A family that is functioning well will still have conflict. Sometimes regrettable comments are made. However, no harm is done if we can say sorry for what we did and quickly ask for and accept forgiveness. This goes for the parents, too. You may even become closer as a result;
- Allow for healthy emotional expression. Communicate anger while maintaining composure. Teach kids how to react with sensitivity and understanding. Of course, parents must also demonstrate this behavior;
- Encourage the growth of family members. Personal differences are valued and even encouraged. This permits children to become independent when the time is right and return to the protection of the family when they need care. The grownups in the family must also be permitted to develop. For example, a mother may opt to go back to school, while a father may decide to switch careers and begin a new venture. These changes need to be thought through in terms of how they will affect each family member, how they can adapt, and maybe even how they can be negotiated. If everyone is treated with respect, though, everyone can win;
- Parents participate in co-parenting. A functional family is one in which the adults are at the heart, in command, and are all pulling in the same direction. This provides the children with a very safe setting. In a healthy family, divorced or married parents share responsibilities. Children want reassurance that grownups are in charge, even if they don’t appreciate it at the time;
- Eat together. Even if it’s challenging in today’s world, studies have shown that eating meals as a family, even in front of the TV, improves communication.
It is important to keep in mind that functional families are not just “made that way.” Instead, they are created by family members who continue to love, care for, and be kind to each other.
Perfectionism is a personality trait defined by the pursuit of perfection and the placing of unreasonable expectations on oneself and others. Perfectionism can be harmful when it causes high levels of stress and dissatisfaction, gets in the way of everyday life, and damages relationships. In relationships, perfectionism may manifest itself through high expectations, incessant criticism, difficulty compromising, and persistent stress.
Key takeaways:
- Perfectionism in relationships can cause unrealistic expectations and an inability to accept flaws in oneself and others.
- Perfectionism can lead to difficulties in communication, trust, and can cause problems in building and maintaining healthy relationships.
- Maladaptive perfectionism can manifest itself in a variety of ways, including procrastination, avoidance of new tasks, burnout, and self-sabotage, and it can contribute to depression and anxiety.
- To overcome perfectionism in relationships, it is important to work on self-compassion, open communication, and acceptance of imperfections.
Is perfectionism always bad?
What is so bad about wanting to try to be perfect? Surely, in this competitive world, we need to be striving for perfection in order to be successful?
That’s all well and good, but if you always try to be perfect, you will always fall short. This puts you at risk for depression, stress, anger problems, and addictions, among other things. When this trait is prevalent in relationships and projected onto a partner, who is also expected to be flawless, the relationship will collapse, your career will be a constant torment, even if it is successful, and what is even more tragic is that your life will constantly disappoint you.
Types of perfectionism
There are two types of perfectionism: adaptive and maladaptive. We discuss them in greater detail below.
Adaptive perfectionism
Adaptive perfectionism is the belief that setting and pursuing high standards is advantageous and can result in success. This sort of perfectionism is generally accompanied by a strong work ethic and a readiness to exert high levels of effort in order to achieve goals.
Adaptive perfectionism can be beneficial when coupled with a healthy mindset that allows for flexibility and the capacity to learn from setbacks. This form of perfectionism can lead to academic and professional achievement, as well as help people develop the skills and self-discipline necessary to attain their goals.
Tėvai savo vaidmenis vertina brandžiai ir rimtai
Atsižvelkite į tai, kam leidžiate savo paauglį. Tai apima šeimos narius.
Nors šis sąrašas nėra baigtinis, jis naudingas paauglių seksualinės prievartos prevencijai. Jei jūs ar jūsų paauglys norite pasikalbėti su apmokytu specialistu, susisiekite su Nacionaline seksualinio prievartavimo karštąja linija . Taip pat galite naudoti pokalbių parinktį jų svetainėje.
Glaudūs šeimyniniai ryšiai skatina geresnę sveikatą ir gerovę, taip pat mažėja sergamumas depresija ir ligomis per visą žmogaus gyvenimą. Tačiau sugyventi daugelyje namų ūkių ne visada lengva. Įvairių narių sąveika yra šių sudėtingų procesų pagrindas. Šiame straipsnyje bus nagrinėjamos funkcinės šeimos savybės.
Pagrindiniai pasiėmimai:
- Funkcinėje šeimoje tėvai stengiasi sukurti aplinką, kurioje nariai jaustųsi saugūs ir vertinami.
- Aiškios ribos yra būtinos norint sukurti sveiką šeimos dinamiką.
- Neveikiančiame namų ūkyje dažnai trūksta sanglaudos, užuojautos ir ribų, o šeimos nariai dažnai kritikuoja vienas kitą.
- Susijungimas dar labiau pablogina šeimos veiklą ir gali prarasti savarankiškumą bei nepriklausomybę, o tai gali būti žalinga.
Funkcinė šeima – kas tai?
Funkcinėje šeimoje tėvai stengiasi sukurti aplinką, kurioje kiekvienas jaustųsi saugus ir vertinamas. Veikiančiai šeimai reikia, kad tėvai nustatytų ir vykdytų taisykles, tačiau neturėtų būti griežtai griežti dėl vieno nario elgesio. Pažeidimai ir netinkamas elgesys yra kruopščiai valdomi sveikoje šeimoje, o ribos yra aiškios ir nuoseklios – visa tai padeda sumažinti konfliktus. Nors tai gali atrodyti lengva, tai gali būti sunku įgyvendinti.
Tinkamos šeimos ribos
Norėdami nustatyti ribas , pirmiausia turite suprasti savo ribas. Tai prasideda nuo tvirto suvokimo, kas esate, ir savo vertybių žinojimo – abu svarbūs bendraujant su mažais vaikais, kurie vis dar mokosi apie save ir savo poreikius. Be to, ribų nustatymas gali sukelti stiprių emocijų, nes ribos laikas nuo laiko bus išbandomos ir nustumiamos iki ribos. Štai kodėl labai svarbu valdyti nusivylimo ir pykčio jausmus.
Ribos gali būti:
- Emocinis. Tu kenki mano jausmams;
- Fizinis. Neplak savo seseriai;
- Elgesio. Neikite į vidų nepabeldę.
Kiekvienas šeimos narys turi gerbti vienas kito teisę:
- Privatumas. Nedrįsk žiūrėti į mano dienoraštį;
- Nuosavybė. Nesiskolink mano džinsų;
- Nuomonės. Mano nuomone, mirties bausmė turėtų būti panaikinta;
- Vertybės. Turėtume parodyti užuojautą benamiams.
Netvarkinga šeima – kaip tai atrodo?
Nors dauguma šeimų siekia meilės http://www.alkotox-official.top/ ir supratimo, disfunkcija yra plačiai paplitusi, žalinga ir pasireiškia įvairiais būdais. Šeimos ginčai, pagieža ir izoliacija gali turėti ilgalaikių pasekmių. Pavyzdžiui, kai vienas šeimos narys kovoja su tokia problema kaip priklausomybė, nukenčia visi. Neveikiančiame namų ūkyje dažnai trūksta sanglaudos, užuojautos ir ribų, o šeimos nariai dažnai kritikuoja vienas kitą.
Netvarkingos šeimos priežastys
Yra daug skirtingų priežasčių, kodėl žmonės kovoja. Problema gali prasidėti nuo tokio paprasto dalyko, kaip nuolat bjaurus tėvas. Kita priežastis – blogas bendravimas. Nestabilus namas nėra saugi vieta jame gyvenantiems žmonėms. Negydomos problemos, tokios kaip smurtas šeimoje, narkotikų vartojimas, nepriežiūra ar psichinės ligos, yra dažnos neveikiančiuose namuose.
Įnašas į įsiliejimą
Susijungimas yra psichologinis terminas, apibūdinantis sienų tarp šeimos narių neryškumą . Įsiskyrimas dažnai prisideda prie šeimos disfunkcijos ir gali sukelti savarankiškumo ir nepriklausomybės praradimą, o tai gali būti žalinga. Įsiskyrimas gali būti žalingas, nes neleidžia vaikams susikurti savęs jausmo, dalyvauti bendraamžių sąveikoje, išmokti valdyti emocijas ir individualizuotis. Vaikai iš surištų namų taip pat gali turėti mažesnę nusivylimo toleranciją ir vėliau gali sunkiai išreikšti save.
Štai keletas sujungimo pavyzdžių:
- Motina, kuri skambina buvusiam dukters vaikinui, reikalaudama sužinoti, kodėl jie nutraukė santykius;
- Asmuo, kuris nesugeba priimti paprastų sprendimų nesusisiekęs su tėvais;
- Tėvai, laikantys vaiku kaip „geriausią draugą“;
- Tėvas, atskleidžiantis vaikui paslaptis;
- Tėvai, kurie yra emociškai priklausomi nuo savo vaiko, kai išgyvena sunkius laikus;
- Tėvai vienam iš savo vaikų sako, kad jie yra mėgstamiausi.
Funkcinę šeimą apibūdinančios savybės
Funkcionalios šeimos skatina ir suteikia:
- Pagarba. Pagarba yra pagrindinis klijai, laikantys šeimą. Kiekvienas šeimos narys turi bent stengtis būti dėmesingas vienas kitam. Gerumas yra pagrindas, kuris ilgą laiką išlaikys šeimą kartu;
- Saugi emocinė aplinka. Kiekvienas šeimos narys turi turėti balsą. Jie gali laisvai reikšti savo idėjas, įsitikinimus, troškimus, svajones ir emocijas, nebijodami būti kritikuojami, pažeminti, išjuokti ar atmesti;
- Šeimoje yra aiškios ribos. Tėvai savo vaidmenis vertina brandžiai ir rimtai. Tėvai yra atsakingi už savo vaikų vadovavimą, mokymą ir auklėjimą;
- Vaikai yra apsaugoti nuo konfliktų tarp tėvų. Tėvai niekada nesako įžeidžiančių ar menkinančių komentarų vienas apie kitą, ypač vaikų akivaizdoje;
- Yra laisvas bendravimas tarp visų šeimos narių. Bendravimas nėra tarpininkaujamas vieno asmens. Vaikai skatinami ir jiems leidžiama pagarbiai kalbėti už save;
- Konfliktas leidžiamas. Gerai veikiančioje šeimoje vis tiek kils konfliktų . Kartais pasigirsta apgailėtinų komentarų. Tačiau jokios žalos nepadarome, jei galime atsiprašyti už tai, ką padarėme, ir greitai paprašyti atleidimo bei priimti jį. Tai galioja ir tėvams. Dėl to netgi galite tapti artimesni;
- Leiskite sveikai emocinei išraiškai. Perduokite pyktį išlaikant ramybę. Išmokykite vaikus reaguoti jautriai ir supratingai. Žinoma, tėvai taip pat turi parodyti tokį elgesį;
- Skatinkite šeimos narių augimą. Asmeniniai skirtumai yra vertinami ir netgi skatinami. Tai leidžia vaikams tapti nepriklausomiems, kai tinkamas laikas, ir grįžti į šeimos apsaugą, kai jiems reikia priežiūros. Šeimos suaugusiems taip pat turi būti leista vystytis. Pavyzdžiui, mama gali nuspręsti grįžti į mokyklą, o tėvas gali nuspręsti pakeisti karjerą ir pradėti naują verslą. Šiuos pokyčius reikia apgalvoti atsižvelgiant į tai, kaip jie paveiks kiekvieną šeimos narį, kaip jie gali prisitaikyti, o gal net kaip dėl jų galima derėtis. Tačiau jei su kiekvienu elgiamasi pagarbiai, kiekvienas gali laimėti;
- Tėvai dalyvauja bendroje auklėjimo veikloje. Funkcinė šeima yra tokia, kurioje suaugusieji yra širdyje, vadovauja ir visi traukia ta pačia kryptimi. Tai suteikia vaikams labai saugią aplinką. Sveikoje šeimoje išsiskyrę ar susituokę tėvai dalijasi pareigomis. Vaikai nori patikinimo, kad suaugusieji yra atsakingi, net jei jie tuo metu to neįvertina;
- Valgykite kartu. Net jei tai sudėtinga šiuolaikiniame pasaulyje, tyrimai parodė, kad valgymas kartu su šeima, net ir prie televizoriaus, pagerina bendravimą.
Svarbu nepamiršti, kad funkcinės šeimos nėra tiesiog „taip sukurtos“. Vietoj to, juos kuria šeimos nariai, kurie ir toliau myli vienas kitą, rūpinasi ir yra malonūs vienas kitam.
Perfekcionizmas yra asmenybės bruožas, apibrėžiamas tobulumo siekimu ir nepagrįstų lūkesčių kėlimu sau ir kitiems. Perfekcionizmas gali būti žalingas, kai sukelia didelį stresą ir nepasitenkinimą, trukdo kasdieniam gyvenimui ir kenkia santykiams. Santykiuose perfekcionizmas gali pasireikšti dideliais lūkesčiais, nepaliaujama kritika, sunkumais siekti kompromisų ir nuolatiniu stresu.
Pagrindiniai pasiėmimai:
- Perfekcionizmas santykiuose gali sukelti nerealius lūkesčius ir nesugebėjimą susitaikyti su savo ir kitų trūkumais.
- Perfekcionizmas gali sukelti bendravimo, pasitikėjimo sunkumų, gali sukelti problemų kuriant ir palaikant sveikus santykius.
- Netinkamas perfekcionizmas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant vilkinimą, naujų užduočių vengimą, perdegimą ir savęs sabotažą, taip pat gali prisidėti prie depresijos ir nerimo.
- Norint įveikti perfekcionizmą santykiuose, svarbu užjausti sau, atvirai bendrauti ir priimti netobulumus.
Ar perfekcionizmas visada yra blogai?
Kas tokio blogo, kai norime būti tobulam? Neabejotinai, šiame konkurencingame pasaulyje, norėdami būti sėkmingi, turime siekti tobulumo ?
Tai viskas gerai, bet jei visada stengsitės būti tobulas, jums visada nepasiseks. Dėl to, be kita ko, gresia depresija, stresas, pykčio problemos ir priklausomybės. Kai šis bruožas vyrauja santykiuose ir projektuojamas į partnerį, kuris taip pat turėtų būti nepriekaištingas, santykiai žlugs, jūsų karjera bus nuolatinė kančia, net jei ji bus sėkminga, o dar tragiškiau yra tai, kad jūsų gyvenimas nuolat jus nuvils.
Perfekcionizmo rūšys
Yra du perfekcionizmo tipai: prisitaikantis ir netinkamas. Toliau mes juos aptarsime išsamiau.
Adaptyvusis perfekcionizmas
Adaptyvusis perfekcionizmas yra įsitikinimas, kad aukštų standartų nustatymas ir jų siekimas yra naudingas ir gali būti sėkmingas. Tokį perfekcionizmą paprastai lydi tvirta darbo etika ir pasirengimas dėti daug pastangų siekiant tikslų.
Prisitaikantis perfekcionizmas gali būti naudingas kartu su sveika mąstysena, suteikiančia lankstumo ir gebėjimo mokytis iš nesėkmių. Ši perfekcionizmo forma gali lemti akademinius ir profesinius pasiekimus, taip pat padėti žmonėms išsiugdyti įgūdžius ir savidiscipliną, reikalingą jų tikslams pasiekti.
Contents
- Functional family – what it is?
- Dysfunctional family – how does it look?
- Qualities defining a functional family
- Is perfectionism always bad?
- Types of perfectionism
- Funkcinė šeima – kas tai?
- Netvarkinga šeima – kaip tai atrodo?
- Funkcinę šeimą apibūdinančios savybės
- Ar perfekcionizmas visada yra blogai?
- Perfekcionizmo rūšys